- auklė
- 2 aũklė sf. (2), auklė̃ (4) K 1. Ps virvelė naginei ar vyžai prie kojų pririšti, apivaras: Nuvyk auklès, reik nagines dirbti Slč. Jam einant, atsirišę aũklės paskum vilkos Ppl. Dabar galėčiau snukį naginei suraukti, bet auklẽlės neturiu Všk. 2. virvė, virvelė: Pradėjau aš vyt iš tų kanapių aũklę BM96. Nuvyk aũklę, reiks šluotą surišti Pn. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės NS171. ║ virvelė prie tinklo: Nuo tinklo prie koto iš skirtingų vietų eina trys plonutės virvelės, vadinamos auklėmis rš. Žuvis taip stuktelėjo tinklan, kad net aũklė išslydo nuo piršto Upn. 3. kojinė be galvos ar trumpu riešu: Mano aũklės jau visai nudėvėtos Prk. Auklès, nunertas be letenų, užmauk ant blauzdų arba auteliais apvyniok, kad neplaktųs blauzdos, neskerdėtų J. Ant blauzdos auklė̃, arba žekstaibis J. Užsiauk aukles, kad kojos šąla Sg. 4. autas: Aũklę apsivynioti K. Moterys aukles išsiausdavo ir apvyniodavo kojas Vlkš. Motyna liepa rytmečiais staibius su auklėms apsirišti, kad, per rasas brendant, kojos nešaltų Klp. Vyturo sau staibius vilnonomis, taip pat juodomis auklėmis nu kulkšnių lig pat kelių S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.